Stūmoklinių siurblių nutekėjimo pavojai
Stūmokliniai siurbliai yra dažniausiai naudojami hidrauliniai transmisijos įtaisai. Veikimo metu jie sukuria slėgį, dėl kurio atsiranda nuotėkis. Nuotėkis ne tik eikvoja energiją, bet ir teršia aplinką bei netgi gali sukelti mašinos gedimus. Todėl pasiekti, kad stūmokliniai siurbliai būtų-be nuotėkio, yra dažnas iššūkis tiek gamintojams, tiek naudotojams.
Stūmoklinio siurblio sandarinimo konstrukcija
Stūmoklinio siurblio sandarinimo struktūra yra labai svarbus veiksnys, norint pasiekti, kad konstrukcija būtų nepralaidi{0}}. Įprastos sandarinimo konstrukcijos apima vienpusius-, dvipusius- sandariklius ir daugiapakopius- sandariklius. Tarp jų dažniausiai naudojamos dvipusės- sandarikliai. Jie naudoja O-žiedus, V-žiedus, U-žiedus ir kitus sandariklius, kad užsandarintų tarpą tarp stūmoklio ir cilindro, kad būtų užtikrintas sandarumas.
Medžiagos pasirinkimas
Medžiagos pasirinkimas taip pat yra svarbus veiksnys, turintis įtakos stūmoklinio siurblio nuotėkiui. Įprastos medžiagos yra guma, poliuretanas ir PTFE. Šios medžiagos pasižymi dideliu atsparumu dilimui, korozijai ir aukštai{2}}temperatūrai, todėl įvairiose eksploatacinėse aplinkose jos gali būti sandarios.
Tepimo būdas
Tepimo metodas taip pat turi įtakos stūmoklinio siurblio nuotėkiui. Įprasti tepimo metodai apima sausą frikcinį tepimą ir tepimą alyva. Alyvos tepimas tarp stūmoklio ir cilindro sudaro tepimo plėvelę, sumažinančią nuotėkį.
Apibendrinant galima pasakyti, kad norint pasiekti, kad stūmoklinis siurblys būtų nepralaidus{0}}, reikia atkreipti dėmesį į tokius aspektus kaip sandarinimo struktūra, medžiagos pasirinkimas ir tepimo metodai. Gamintojai ir naudotojai turėtų pasirinkti tinkamas sandarinimo konstrukcijas ir medžiagas bei taikyti tinkamus tepimo metodus, kad sumažintų nuotėkį ir pagerintų įrangos veikimą bei tarnavimo laiką.